GRAŽIAUSIA IR LAUKIAMIAUSIA PAVASARIO ŠVENTĖ  – VAIKŲ VELYKĖLĖS!

    Jau nuo seno pirmasis sekmadienis po Velykų žinomas kaip Atvelykis arba kitaip – vaikų Velykėlės. Šią dieną šeimininkės ir vėl dažydavo kiaušinius, o kiaušinius daužydavo per Atvelykį tik vaikai.
    Ir pas mus lopšelyje-darželyje prieš vaikų Velykėles apsilankė Velykės. Kaip iškritęs sniegas visiems buvo staigmena, taip ir susitikusios dvi Velykės, buvo vaikams staigmena. Velykės aplankė visus vaikučius nuo mažiausio lig didžiausio. Užėję į grupes, vaikus rado ridinėjančius margučius, kitus dar marginančius kiaušinius,  trečius – žaidžiančius. Vaikai pasakojo kaip dažė margučius su tėveliais, kiti su močiutėmis, kurios apsilankė grupėje, treti -  kaip kūrė ir margino margučio dėlionės detales, iš kurių vaikai visi kartu sudėliojo didžiausią margutį.
    Velykių apsilankymo metu vaikai susipažino ir žaidė du žaidimus  iš paruošto rinkinio  „Lietuvių liaudies žaidimai lauke“. Vaikai ėmėsi gaudyti žuvis ir vaikščioti su kojukais. Vyko ir margučių lenktynės, kuriose nugalėjo draugystė. 
    Visi dalyvavusieji prisiminė Velykų dainą. Nepamiršo, ir tradicija tapusio, sūpimosi sūpynėmis, kad būtų sveiki, greiti ir vikrūs.
    Velykės dėkojo vaikams už širdelių šilumą ir gražų pasibuvimą kartu. Išdalino savo lauktuves ir palinkėjusios augti sveikiems,  išskubėjo pas kitus vaikučius.
    Liaudies išmintis sako: „Ką pasėsim, tą ir pjausim. Laiku nepasėsim, badą kentėsim.“ Kiek vaikuose etnokultūros pasėsime, tokį ir derlių turėsime. O sėti reikia…