„SENIŲ BESMEGENIŲ ŠALYJE“

 

Štai pilis gražuolė stūkso
Besmegenių apsupty.
Balti kiškiai garsiai šaukia:
-Šokim, žaiskime visi!

    Kai mūsų šalyje aštrų šaltuką keičia vėjuotas atodrėkis, atodrėkį – vėl šaltis,  nejučia kyla noras kažkaip pasidžiaugti ta žiema. Gal paprasčiausiai pastatyti sniego senį? Daug sniego senių?  O gal ne tik sniego senių? Taip kilo mintis pakviesti bendruomenę ir darželio kiemą papuošti sniego statiniais.
    Sniegas buvo limpantis, tad visi nedelsdami pradėjo kurti. Rideno, rito, voliojo sniego ritinius, krovė juos į vieną ant kito. Pasitelkę savo išmonę vaikai puošė besmegenius. Akis darė iš sagų, angliukų, kaštonų, gilių, nosis – iš morkų, kankorėžių, lūpas dažė guašu, galvas puošė skrybėlėmis, kibiriukais, ant kaklų užrišo šiltus šalikus.
    Visas darželio kiemas buvo paverstas linksmų, storų, didelių ir mažų besmegenių karalyste. Vaikai tarp jų bėgiojo, slapstėsi, juos matavo, lygino ir skaičiavo.

   
Nors sekančią dieną sniegas nebelipo, bet vaikai nenuobodžiavo, jie pramogavo kartu su baltaisiais kiškiais, pingvinu ir mažaisiais besmegeniukais.
   
Visiems buvo labai smagu.