SENIŲ
BESMEGENIŲ ŠALYJE
Štai pilis gražuolė stūkso
Besmegenių apsupty.
Balti kiškiai garsiai šaukia:
-Šokim, žaiskime visi!
Kai mūsų šalyje aštrų šaltuką keičia vėjuotas atodrėkis, atodrėkį vėl šaltis,
nejučia kyla noras kažkaip pasidžiaugti
ta žiema. Gal paprasčiausiai pastatyti sniego senį? Daug sniego senių?
O gal ne tik sniego senių? Taip kilo
mintis pakviesti bendruomenę ir darželio kiemą papuošti sniego statiniais.
Sniegas buvo limpantis, tad visi nedelsdami pradėjo kurti. Rideno, rito, voliojo
sniego ritinius, krovė juos į vieną ant kito. Pasitelkę savo išmonę vaikai puošė
besmegenius. Akis darė iš sagų, angliukų, kaštonų, gilių, nosis iš morkų,
kankorėžių, lūpas dažė guašu, galvas puošė skrybėlėmis, kibiriukais, ant kaklų
užrišo šiltus šalikus.
Visas
darželio kiemas buvo paverstas linksmų, storų, didelių ir mažų besmegenių
karalyste. Vaikai tarp jų bėgiojo, slapstėsi, juos matavo, lygino ir skaičiavo.
Nors sekančią dieną sniegas nebelipo, bet vaikai nenuobodžiavo, jie pramogavo
kartu su baltaisiais kiškiais, pingvinu ir mažaisiais besmegeniukais.
Visiems buvo labai smagu.